Jei aš nenoriu – nepriversi, pamilt tave man bus kančia. Ir praeities nesugrąžinsi, geriau prašau – pamiršk mane. Širdis laisva kaip laisvas paukštis, ji veržiasi tiktai aukštyn. Nepyk, prašau – taip buvo lemta, netempki tu manęs žemyn..
Visi mes žmonės,visi panašūs Kaip mus atskirtų,jei ne vardai Visi mes gimstam nuogi ir gražūs, Kaip mus vadinti nusprendžia tėvai. Išrenka vardą gražiausią ir švelniai Pratina mus atsiliepti į jį Na o vėliau mūsų darbai ir siekiai Metai po metų vis gažina jį…