Nuo žemės delno kyla žalias daigas,
Viršum galvos – padangių žydruma.
Aš bėgau prie Tavęs, kaip mažas vaikas,
Tave ir saulę šaukdamas “Mama”.
Tu man sakau, tu man kartoji, mama:
Yra keliai, keleliai ir takai,
Kuriais į širdį, kaip į bendrą namą,
Ateina žmonės – dideli vaikai.
As svelniai apzioju raudona galiuka, jis toks slidus, toks malonus, as ji laizau, svelniai kanzioju ir megaujuosi. Oi, jis istirpo, pasirodo, tai – Ciupa Ciups:)