***

Tik tu nepyk !
Aš dar ir šiandien daug kartų klystu
O paskui kenčiu.
Tai vis todėl, kad tau buvau lyg šventė,
Nors suteikiau Tau begales kančių
Tik tu nepyk,
Atleisk už blogį,
Kurį gyvendamas netyčia padariau
… Tavoj saulėkaitoj prisirpo mano uogos,
ir sirpsta jų kas dieną vis daugiau.
Tai mintys
– Tu gi jas pasėjai
Tai darbas
– Tu jį auginai.
Aš tuos daigus nešiau per šimtą vėjų,
Užauginau jau nebe Tau vienai
Ir Tu džiaugies
Matau kaip šypsais pro ašaras… pro ašaras mielai.
Nereikia, kad širdis iš skausmo plyštų,
O gal iš džiaugsmo …
Aš čia pat, šalia …
Tik tu nepyk .