Nuliūsk, pravirk, širdie gailinga,
Dėl tuštumos, dėl netekties!
Raudok, nes sopulių nestinga,
Nei graudulių jautrios nakties…
Mylėk, kalbėk lašais akyse,
Paguodos neliestais, karčiais!
Tokiais savy ilgai laikytais,
Dabar versmingai tekančiais…
O tu tenai, kai man krūtinėj
Vėl aidas sklis iš praeities…
Ar besuprasi, kaip sutrynei
Meilumą vaikiškos širdies?