Prabėgo gyvenimas, mums pro mokyklos langus.
Prabėgo jaunystė pražydusiais žiedais.
Kiekvienais metais vėjas šoka svajingą valsą,
Mes būsime tie patys, tik kitais veidais..
Skrido kartą bitelė nektaro ieškoti, ir priskridus prie vienos gėlės jai tarė: – Gėlele, ar duosi man nektaro? Na gėlė pamąstė ir davė jei nektaro. Tada bitelė priskrido prie kitos gėlės, o ta gėlė jai nedavė. Ir už kelių minučių pakilus audrai, vėjas tą gėlę nulauže. Tad išgerkime už tai, kad merginos visad duotų ir nesilaužytų!