peizažai per gražūs – žolės rasos ražos
jas pradžiai nurašę, dėl to tik, kad basos
dabar jau jų žavesio apibūdint nesugeba
per vargus žavisi, varganai jas į sutemą
pervargus siela, nuo vargo sulinkus
per balas, sieną, vien tam – kad į ringus
padaryt pavyzdingais apgaulingų nesugeba
pasiražo, pražysta, vakarop vėl į sutemą
į delnus viskas sutelpa, kad priplot melą drebiančius
kraujas rankose verda, nepaisant, kad drebančios
rankose jėga vangiai, per vangiai, bet rangosi
gėlė, bet palangėj, atsiskyrusi, tapusi
mėnesienoj padangėj visas jos džiaugsmas sutelpa
džiaugiasi tie, kas norėt džiaugtis sugeba
todėl ji į sutemą nagais įsikibus
jei plaukti – prieš srovę. nenubrėžtos ribos
viena ji iš daugelio lašų tų permatomų
nebijo stoti į kovą, jei mirs – bent bus matoma
užsižiebs supernova, apakins galaktiką
sudeginkit kūną, tie kurie viltį atima
Žaidimas Žiaurus, bet saugokim Normas
Žaliuoja Žabangos, giliau į jas Noris
Žavi ji, Žinai – Žavėtis ja – Noras
Žeriančias džiaugsmą svajas Žudyt…Noris?
Tomas Mileris

Skaityti toliau