Vieną kartą vaikinas ir jo mergina važiavo motociklu apie 200 km/h. Mergina: Sulėtink, aš bijau. Vaikinas: Nebijok, tai smagus žaidimas. Mergina: Prašau, padarysiu viską ,kad tik sulėtintum. Vaikinas: Gerai, apkabink mane labai stipriai. Mergina: Gerai ,gerai tik sulėtink greitį. (Mergina jį apkabino) Vaikinas: Ar galėtum nuimti mano šalmą, nes jis man trukdo, ir užsidėti sau. (Mergina nuėmė šalmą ir užsidėjo sau) Vaikinas: O dabar pabučiuok mane, ir pasakyk, kad myli. Mergina: Myliu tave. (Mergina jį pabučiavo) Kitą dieną laikrašty: Vakarykščiam dviejų jaunuolių įvyky, kuris įvyko mieste žuvo vienas asmuo. Pasirodė, jog motociklo vairuotojas kelionės vidury sužinojo, jog jo stabdžiai neveikia, tad davė savo merginai savo šalmą ir paprašė jos pasakyti, kad jinai jį myli ir pajausti paskutinį mylimosios bučinį, kuriai atidavė savo gyvenimą.
Kai saulėtam Velykų ryte
Mus pažadina Kristaus ranka,
Trokštam meilės, tiesos ir šviesos,
Apsisiautę šventąja malda.
Dievo triumfas virš žemės žalios
Mums pavasario giesmę giedos,
Kai bažnyčios asla spūstyje
Kels į dangų vienybę varpuos.
Din dan, din dan, din dan!
Kyla Viešpatį šlovint malda…
Din dan dan! Din dan dan! Din dan dan!
Iš tikėjimo dvasios širdžių
Virš namų laimę mums skleisdama.
Trimituoja Velykų Dvasia,
Gieda chorai galybių tiesas —
Nugalėjęs žiaurumą mirties
Grįžo vėl Atpirkėjas kaltės.
Jau triumfuoja Velykų dangus —
Prisikėlė vėl Kristus dėl mūs.
Šlovę nešam dėl Jo širdyse
Užlieti Dievo Meilės Dvasia.