Praskrido metai tarsi gulbės, pasidabravę Jūsų plaukus… ir lenkia žiedus šiandien tulpės dienos šios laukę ir nelaukę… Prasmingi metai nuskubėjo, o širdį liūdesys užliejo, kad šitaip greitai jie praėjo… Bet rudenio šviesa galinga ir nors rami, bet apgaulinga – išsklaidžius rūką vėl rusena, širdis pulsuoja nepasenus…