„Tiku taku”, „Tiku taku”, – laikrodukas šitaip sako
Kelkis, vaike, paskubėk, akutes pramerki savo
Tipu tapu, tipu tapu eisime,
Klipu klapu žaisime
Padarysim daug darbų, –
Išdalinsim kalnus šypsenų .
***
„Tiku taku”, „Tiku taku”, – laikrodukas šitaip sako
Kelkis, vaike, paskubėk, akutes pramerki savo
Tipu tapu, tipu tapu eisime,
Klipu klapu žaisime
Padarysim daug darbų, –
Išdalinsim kalnus šypsenų .
***
Kartą Zuikis ir Zuikienė
Krūmuos kepė kiaušinienę.
Skrido pempė viršum krūmo
Ir pamatė – virsta dūmai!
Žvilgt į savo pilką lizdą:
Ten – tiktai lukšteliai blizga.
Kad įdūko kuodotoji!
Visos plunksnos piestu stojo.
Visas laukas buvo pilnas
Pempių klyksmo, Zuikių vilnos.
Nuo to sykio, nuo to karto
Kopūstienę Zuikiai kerta.
Kai kas mini kiaušinienę,
Rausta Zuikis ir Zuikienė…
Petras Panavas
***
Tulejai laiklastuka, il ji atceit skaitei, tulejai il piestuka, su juo tu il piesei, buvai tu dal tik lialia, dantu tulejai tlis, tu nieko nemokejai, il bego tau snalglys :))
Uodas
Už kalnelio beržynėly
Uodas ruošė vakarėlį.
Uodas kvietė šokt muselę,
Uodas zirzė į auselę.
Šypsenėlė
(iš animacinio f. „Meškėniukas“)
Šypsenėlė šildo mus visus,
Ji pabudins danguje net Vaivos juostą.
Padalinki šypsenas ratu
Ir pasaulį šypsenėlėmis apjuoski.
Ir išvysi tu tada- šokt imsis debesys staiga,
Nuo žiogelio smuiko šokt ims visos gėlės,
Iš šaltinio ties giria prasidės plati vaga
O draugystė prasidės nuo šypsenėlės.
Šypsenėlė šildys mus visus,
Liausis verkęs ir liūdėjęs net lietutis.
Iš miegų miškai visi pabus
Ir paplos žaliųjų samanų katutėm.
Kazys Jakubėnas