Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau.
– Ką gi tu matei Mėnuly?
– Ten saldainių krūvos guli,
Stovi kalnas šokolado, o ledų, o ledų –
Vos gali paeit – slidu!
Puoliau valgyt ir laižyti, net širdis apsalo…
Bet pažadino mamytė:
Pusryčiai ant stalo…
Justinas Marcinkevičius
Kartą vidury dienos
Mėnuo pasirodė.
Bitė jojo ant meškos,
Krosnis virė puode.
Šaukštai duoną ėmė riekt,
Peiliai putrą srėbė,
Upės vynu ėmė bėgt,
Sūriu ugnį žiebė.
Knygos nešė vaikučius,
Suolas raidę rašė,
Varlės skraidė po medžius,
Plunksnos Barbę pešė.
Iš knygos „Kalėdų žvaigždė“,
Kaunas, 1938
***
Kartą Zuikis ir Zuikienė
Krūmuos kepė kiaušinienę.
Skrido pempė viršum krūmo
Ir pamatė – virsta dūmai!
Žvilgt į savo pilką lizdą:
Ten – tiktai lukšteliai blizga.
Kad įdūko kuodotoji!
Visos plunksnos piestu stojo.
Visas laukas buvo pilnas
Pempių klyksmo, Zuikių vilnos.
Nuo to sykio, nuo to karto
Kopūstienę Zuikiai kerta.
Kai kas mini kiaušinienę,
Rausta Zuikis ir Zuikienė…
Petras Panavas
***
Susirūpino Pelynas:
Kurgi
Mano draugas Kmynas?
Gėlės šoka,
Žolės ploja,
O jisai -visur vėluoja!
Jei kas Kmyną
Bus nuskynęs,
Nebenoriu
Gegužinės!
Kmynui šypsosi Pelynas,
O Pelynui sako Kmynas:
-Negaliu
Visur suspėti,
Nes nešiojuos sunkų skėtį!